beta_a.JPG

GARBANOTASIS RETRIVERIS (CURLY-COATED RETRIEVER)

Registracijos numeris FCI 110. Priklauso FCI VIII grupei.
Kilmės šalis: Didžioji Britanija.

Garbanoto retriverio veislės standartas:
Bendras apibūdinimas:
stiprus, tvirtas, elegantiškas šuo. Išskirtinis kailis.
Charakteristika: sumanus, protingas, stabilus, patikimas.
Temperamentas: drąsus, draugiškas, savimi pasitikintis ir nepriklausomas, savarankiškas. Kartais gali pasirodyti abejingas, esantis nuošalėje.
Galva ir kaukolė: galvos forma pleištinė (siaurėjanti) žiūrint iš šono (profiliu) ir iš priekio. Proporcinga kūno apimčiai. Nežymus stopas. Priekinio snukio dalis ir kaukolė vienodo ilgio. Kaukolės sienelės lygiagrečios snukiui. Nosis juoda (kai kailis juodos spalvos) ir ruda (kai kailis rudos spalvos).
Akys: didelės, neišsikišusios, ovalios formos, išsidėstę įstrižai. Tamsiai rudos (kai kailis juodos spalvos) ir rudo atspalvio, kuris dera prie kailio (kai kailis rudos spalvos).
Ausys: gana mažos, išsidėstę šiek tiek aukščiau akių lygio, prigludusios prie galvos, padengtos smulkiomis garbanėlėmis.
Burna: stiprūs žandikauliai, tobulai taisyklingas ir išbaigtas žirklinis sąkandis, t. y. viršutiniai dantys glaudžiai užeina and apatinių.
Kaklas: stiprus ir šiek tiek lenktas, vidutinio ilgio, laisvai įsilieja į pečių liniją.
Priekinės galūnės: pečiai raumeningi ir gražiai nueina „well laid back”. Viršutinė kojos dalis ir peties mentė apytiksliai vienodo ilgio. Priešakinės kojos tiesios, stiprios ir tvirtos čiurnos, gražiai išsidėsčiusios po kūnu.
Kūnas: gili krūtinės ląsta su gerai sudėtais „well sprung” šonkauliais, skerspjūvyje/profilyje ovali su krūtinkaulio raumenimis iki alkūnių. Matoma/akivaizdi priekinė krūinės ląstos dalis. Šonkauliai išsiskleidžia į trumpas, gilias ir galingas strėnas/juosmenį. Šiek tiek įdubę šonai. Viršutinė linija tvirta ir lygi. Šuns kūnas šiek tiek ilgesnis matuojant nuo peties iki sėdmens nei jo ūgis nuo keteros iki žemės.
Užpakalinės galūnės: tvirtos, stiprios, raumeningos. Nuosaikus, vidutinis sąnario/kelion girnelės posūkis. Kulkšnys gražiai nueina žemyn ir sulenktos/palinkę.
Pėdos: apskritos, su suspaustais gražiai išlenktais/riestais pirštais.
Uodega: išeina/išplaukia iš viršutinės linijos. Ilgis turtų apytiksliai siekti kulkšnį. Judant laikoma tiesiai viename lygyje su viršutine linija.
Eisena/judėjimas: lengvas, be pastangų, galinga, veržli, plati eisena/bėgsena. Paralelis judėjimas. Esant greičiui kojos susiveda/susieina.
Kailis: kūno kailis tankus iš mažyčių tankių grabanėlių, prigludusių prie odos. Garbanos eina nuo pakaušio iki uodegos galiuko. Neturi pavilnės ir plikų dėmių/lopų. Kitur plaukas lygus ir glotnus.
Spalva: juoda arba kepenų (ruda).
Išmatavimai: idealus ūgis ties ketera patinai 69 cm, kalės 64 cm.
Trūkumai: bet koks nukrypimas nuo aukščiau minėtų bruožų yra laikomas trūkumu, kurio rimtumas proporcingai priklauso nuo to, kiek jis lemia šuns sveikatą irė gerovę.
Pastabos: patinai turi turėti dvi gerai išsivysčiusias sėklides.

Istorija ir evoliucijaLabiausiai tikėtina, kad Anglijoje pirma retriverių veislė, naudota medžioklėje atnešti paukščius, buvo būtent garbanotieji retriveriai. Jie laikomi ir seniausia angliškųjų retriverių veisle.
Garbanotųjų retriverių veislės protėviai nėra tiksliai žinomi. Taip yra, nes retriverių veislėms formuojantis svarbiausias dėmesys buvo jų paskirčiai – atnešimui (angl. retrieve). Siekiant ištobulinti šią, medžiotojams itin naudingą šunų savybę, buvo mėginama išveisti tobulą retriverį. Teigiama, kad retriverių kilmės pradžioje atnešimo paskirčiai buvo naudoti kelių veislių šunys (kai kurie jų šiandien jau išnykę). Tai Didysis šiurkščiaplaukis vandens šuo, Tvido vandens spanielis (tvidas – tai vilnonė medžiaga, veislė taip pavadinta, tikėtina, dėl kailio savybių, išnyko apie 1800 m., teigiama, kad šios veislės yra net 25% auksaspalvių retriverių genetikoje). Tvido spanielis buvo rudos (kepenų) spalvos, garbanotas, panašus į Airių vandens spanielį, bet buvo stambesnio snukio, turėjo ilgą uodegą. Taip pat atnešimo savybes tuo laikmečiu turėjo Mažasis niufaunlendas (dar vadinamas Mažasis Šv. Jono šuo – angl. Lesser St. John’s dog). Būtent šis šuo taip pat nurodomas ir kaip labradoro retriverio protėvis. Kiti retriverių veislių protėviai yra išlikę iki šiandien, iš kurių galima paminėti – tai Airių vandens spanielis, Veterhundas, Barbetas ir Pudelis.Apie į garbanotus panašius šunis užsimenama dar 1803 m. Svarbiausia šunų veisėjų ir veislynų asociacija laikoma Anglijoje esanti organizacija, kuri gyvuoja jau daugiau nei 200 metų – tai Anglijos veislynų klubas, įvairius duomenis apie veisimą pradėjęs registruoti ir užrašinėti nuo 1800-ųjų. Būtent panašiu metu sutinkama informacijos ir apie garbanotuosius šunis.
Oficialiai Anglijos veislynų klubas garbanotųjų retriverių veislę pripažino 1854 m. Pirmą kartą garbanotasis retriveris parodos ringe pasirodė 1860 m., o po kelių metų buvo diferencijuotos klasės pagal kailį – pagal banguoto kailio ir garbanoto kailio rūšį. Šie retriveriai tuo metu buvo labai populiarūs ir juos augino dauguma stambių dvarininkų. Tačiau paradoksalu – teigiama, kad net XIX a. viduryje Anglijoje garbanotieji retriveriai buvo daugiau namų šunys, nei naudojami medžioklėje. Beje, įdomu ir tai, jog Australijoje garbanoti retriveriai minimi dar apie 1800-uosius metus, kai juos į žemyną atvežė kolonistai, o iš 1880 m. dokumentų sužinoma, kad tuo metu garbaniai buvo išties populiari veislė Australijoje. Taip pat yra žinių, kad ir į Ameriką pirmasis garbanius atvežtas 1907 m., po ko prasidėjo šios veislės istorija toje šalyje. Vis dėlto, kad ir kokios būtų spėlionės ir nesutapimai apie pirmus garbanoto retriverio paminėjimus istorijoje ir pan., tačiau visi vieningai sutaria, kad esminis genetiškai skiriamasis šių retriverių bruožas yra garbanotas kailis.
Teigiama, kad XIX a. antrojoje pusėje garbanotieji retriveriai buvo tokie populiarūs, kaip dabar galėtume pasakyti apie labradorus ar auksaspalvius retriverius. Pirmasis garbanotųjų retriverių veislės klubas Anglijoje įkurtas 1896 m., o 1913 m. apibrėžtas garbanotųjų retriverių veislės standartas. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo įvykiai (kurių metu nemažai garbanotųjų retriverių mirė iš bado), o tuo pačiu itin suaktyvėjęs dėmesys labradoro retriverio veislei ryškiai susilpnino garbanotųjų retriverių populiarumą. Apskritai teigiama, kad aristokratiškųjų garbanių veislės situacija XX a. pradžioje buvo pasidariusi ganėtinai liūdna – 1919 m. buvo užregistruoti tik 5 šios veislės retriveriai.
Po Pirmojo pasaulinio karo ~1930-uosius metus Anglijoje imtąsi atgaivinti garbanotųjų retriverių veisimą. Tačiau tai sutrukdė Antrasis pasaulinis karas, jo metu entuziastingi veisėjai, norėdami išsaugoti šią veislę, šunis plukdė laivais į kitas šalis, bet ši veislė ir vėl beveik išmirė per karo laikotarpį. Vis dėlto XX a. penktajame dešimtmetyje vėl matyti garbanotųjų retriverių veislės atgaivinimo pradžia. Ir būtent tuo laikotarpiu išveisti garbaniai tapo dabarties šunų genealogijos pirmtakais. 1960-1970 m. Anglijoje išveistus garbanotuosius retriverius pradėta eksportuoti į Australiją, Skandinaviją, JAV, 1994 m. Anglijoje užregistruota 168 garbanotieji retriveriai (šios veislės statistika Anglijoje). Šiuo metu tarp Europos šalių Anglija ir Suomija pirmauja garbanotųjų retriverių gausa, kuri vis dėlto neprilygsta labradoro ar auksaspalvių retriverių veislių šunų skaičiui (pavyzdžiui, Suomijoje šiuo metu užregistruota apie 500 garbanotųjų retriverių, tuo tarpu kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Baltarusijoje šios veislės atstovų kol kas nėra, Lenkijoje – 2, Estijoje – apie 10, Rusijoje – apie 60).
Garbanotasis retriveris Lietuvoje

2007 m. pradžioje į Lietuvą atvežtas pirmas garbanotasis retriveris – tai juodos spalvos kalytė Laseland Betty Barclay iš Rusijos veislyno Maksvoje, gimusi 2007 m. vasario 25 d. Kalytės protėviai – garsūs Europos garbanotųjų retriverių veislės atstovai, kurių pagrindinės kilmės linijos – iš Didžiosios Britanijos ir Suomijos. Bet kurioje šalyje atsivežus pirmąjį šunų veislės atstovą, yra itin svarbu, kad naujos veislės istorija būtų pradėta nuo ypatingo, puikiu eksterjeru, charakterio savybėmis pasižyminčio šuns. Ši kalytė jau yra įvertinta specializuotose ir pasaulinėje šunų parodose užsienio šalyse kaip itin puiki garbanotųjų veislės atstovė. 2008 m. pabaigoje pateiktas prašymas įregistruoti garbanotųjų retriverių veislyną “Tornado Beta”.
Garbanotasis retriveris Laseland Betty Barclay Pasaulinėje šunų parodoje Stokholme, 2008 m. liepos mėn. Įvertinimas “puikiai”, užimta antra vieta pereinamojoje klasėje.

Laseland Betty Barclay Specializuotoje garbanotųjų retriverių parodoje Stokholme, 2008 m. liepos mėn. Įvertinimas “puikiai”, užimta pirma vieta pereinamojoje klasėje.2009 m. pradžioje atvežta antra šios veislės atstovė – rudos spalvos kalytė Curly Cottage Jezebell iš Švedijos veislyno, gimusi 2008 m. lapkričio 8 d.
Dvi garbanės

Curly Cottage Jezebelle (4 mėnesiai) ir Laseland Betty Barclay (2 metai), 2009 01 15


Curly Cottage Jezebelle (6 mėnesiai), 2009 05 02, fot. V. Bumbulis


Curly Cottage Jezebelle (beveik 7 mėnesiai) ir Laseland Betty Barclay (2 metai, 3 mėnesiai), 2009 05 31, fot. A. Simonavičius


© Autorė Rima Povilionienė, 2009

© www.super-retriveriai.lt, 2009
© www.tornado-beta.lt, 2009Svetainėje www.super-retriveriai.lt esančią tekstinę, grafinę, vaizdo informaciją kopijuoti, publikuoti, kitaip platinti be raštiško svetainės administratoriaus sutikimo griežtai draudžiama!