Šiame puslapyje pateikiame informaciją apie šunims nuo mažens privalomus profilaktinius skiepus. Kaip apsisaugoti nuo pavasarį itin suaktyvėjančių erkių ir jų sukeliamų mirtinų ligų, skaitykite temoje BABEZIOZĖ. Profilaktiniai skiepai yra privalomi visiems augintiniams. Tai reglamentuoja gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės:

IŠ GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO VILNIAUS MIESTE TAISYKLIŲ. Veterinarijos reikalavimai:

43. Visi šunys bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami, jeigu kitaip nenurodyta Veterinarinės tarnybos pažymėjime. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti ir nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami suėjus 3 mėnesiams.

44. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, savininkas apie tai nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai ir Veterinarijos tarnybai. Savininkas šį gyvūną turi izoliuoti 10-iai parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

45. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių būtina išsaugoti lavoną ir pranešti apie gyvūnų karantino tarnybai.

Kokie ir kada turėtų būti atliekami profilaktiniai skiepai? Pateikiame preliminarią skiepų eigą ir komentarus pagal veterinarės L. Ūdraitės informaciją. PROFILAKTINIAI SKIEPAI :

Preliminarus pirmųjų skiepų planas:

21 diena – antihelmintiniai vaistai (paprastai šias tabelets šuniukams sumaitina kalės savininkas);

31 diena – antihelmintiniai vaistai antrą kartą;

42 dienos(1,5 mėn.) – pirma vakcina nuo infekcinių ligų;

67 dienos (2 mėn.) – antihelmintiniai vaistai trečią kartą;

2,5 mėn. – antra vakcina nuo infekcinių ligų;

3 mėn. – kartojami antihelmintiniai vaistai;

3,5 mėn. – trečia vakcinacija: infekcinės ligos + pasiutligė.

Vakcinuojami tik sveiki, dehelmintizuoti, be išorinių parazitų šuniukai. To nepadarius skiepas yra neveiksmingas, šuo neįgauna reikiamo imuniteto. Jeigu nenorima duoti vaistų nuo kirminų, yra kita išeitis. Nunešti išmatas tyrimui. Jeigu kirminų nėra – galima neduoti vaistų. Jeigu yra – būtina duoti ir tik išvarius kirminus skiepyti (eilės tvarka – duoti vaistų nuo kirminų ir po 7-10 dienų skiepyti). Jeigu kirminų yra daug, vaistai nuo kirminų kartojami keletą kartų, kol jų neliks ir tik tada šuniukas skiepijamas. (Kirminai subręsta maždaug per 3 mėnesius. Šuo bet kada gali užsikrėsti, nes žarnyno kirminų kiaušinėliais užkrėsta didžioji dalis mūsų dirvožemių. Sudavus vaistus vasarį, birželį jau gali būti naujų kirminų).

Šuniukams daromas kompleksinis (polivalentinis) skiepas prieš marą, parvovirusinį gastroenteritą, hepatitą, leptospirozę ir paragripą.

12 savaičių amžiaus (po 3-4 savaičių po pirmojo skiepo) atliekama vadinama revakcinacija – pakartojamas polivalentinis skiepas ir padaroma vakcinacija prieš pasiutligę.

Šunims iki metų amžiaus reikia daryti skiepus su revakcinacija.

Išimtiniais atvejais, kai yra labai didelis pavojus užsikrėsti virusinėmis ligomis, šuniukus nuo 6 iki 8 savaičių galima skiepyti specialia vakcina. Imunitetas po tokio skiepo išsilaiko 3-4 savaites.
Įtarus, kad šuneliai galėjo užsikrėsti, bet kokio amžiaus gyvūnams galima injekuoti specifinį hiperimuninį serumą. Imunitetas po jo išsilaiko maždaug apie 3 savaites.

Suaugusiems šunims atliekamas vienas kompleksinis skiepas su pasiutlige per metus.
Skiepus turi atlikti patyręs veterinarijos gydytojas, pirma apžiūrėjęs gyvūną. Reikalaukite, kad skiepo atlikimas būtų pažymėtas šuns vakcinavimo pažymėjime .

Kai kurie šeimininkai mano, kad dantų keitimosi metu šuniukų negalima skiepyti. Tai netiesa, nes skiepai dantų kaitai jokios įtakos nedaro.

Suaugusius šunis būtina skiepyti kartą per metus. Būtina vakcinuoti ir garbaus amžiaus gyvūnus – klaidinga manyti, jog senatvėje virusai jiems nebepavojingi.

Šeimininkas turi išsaugoti gyvūno skiepų knygutę, kad visuomet galėtų pasitikrinti augintinio skiepų datą. Knygelė pravers, jeigu šuo ką nors sužeistų (įkąstų ar įbrėžtų) – turėsite įrodymą, kad augintinis paskiepytas nuo pasiutligės.

Enteritas
Parvovirusinį enteritą sukelia parvovirusas, atsparus aplinkos faktoriams ir labai gyvybingas. Sergantys šia liga gyvūnai vemia, viduriuoja (net su krauju), praranda apetitą, pirmosiomis dienomis karščiuoja.

Maras
Maro inkubacinis periodas – 3-7 dienos. Užsikrečiama nuo kito šuns arba per daiktus. Virusas aplinkoje gana ilgai išlieka gyvybingas. Susirgęs šuo karščiuoja, neėda, iš akių ir šnervių teka pūlingos išskyros. Gyvūnas gali susirgti viena arba keliomis maro formomis: žarnyno, palučių, nervų. Nervų maras pats sunkiausias. Be to, persirgusius maru gyvūnus dažnai kamuoja liekamieji reiškiniai. Liga diagnozuojama pagal klinikinius požymius bei kraujo tyrimus ir, atsižvelgiant į formą ir sunkumą, gyvūnas gydomas arba eutanazuojamas.

Hepatitas
Šį infekcinį kepenų uždegimą sukelia virusas. Gyvūnas gali pasigauti infekciją nuo kitų šunų arba pats šeimininkas parneša virusą į namus. Mažiems šuniukams didelį pavojų kelia seni neskiepyti šunys – viruso nešiotojai. Hepatito virusui imliausi vienerių, dvejų metų šunys. Inkubacinis hepatito periodas – 2-5 dienos. Jeigu ligos forma nesunki, šuo praranda apetitą, karščiuoja, viduriuoja, jaučia skausmus pilvo srityje. Hepatitas gali komplikuotis ragenos uždegimu, o šis – apakimu.

Leptospirozė
Leptospirozę sukelia leptospiros. Užsikrečiama nuo šunų, pelių, žiurkių arba kitų graužikų, lakant vandenį iš stovinčių vandens telkinių. Infekuotas gyvūnas greičiau pavargsta, silpniau remia užpakalinėmis kojomis, prastai ėda. Gali sutrikti jo skrandžio ir žarnyno darbas.

Pasiutligė
Tai mirtinai pavojinga virusinė liga, kelianti didelį pavojų ir gyvūnams, ir žmonėms. Užsikrečiama nuo pasiutlige sergančių gyvulių, kai šie įkanda arba įbrėžia. Žmogus, laikantis naminių gyvulių, turi labai didelę tikimybę užsikrėsti pasiutlige, jeigu kasmet nepaskiepys savo augintinių.
Kai pasiutligės užkratas patenka į organizmą, ligonis tampa neramus ir agresyvus, blaškosi ir staugia, iš nasrų jam drimba seilės, sutrinka judesiai. Padėti jam nebeįmanoma – gyvulys gana greit nugaišta.

DAŽNIAUSIOS ŠUNŲ AUGINTOJŲ KLAIDOS:

  • Skiepyti reikia tik jaunus šuniukus, kadangi maru ar kitomis ligomis serga tik jaunikliai.
  • Mano šuo sveikas, niekada nesirgo, todėl ir skiepyti nereikia.
  • Serga tik veisliniai šunys.
  • Šuo vedžiojamas už pavadėlio, su kitais šunimis nebendrauja, todėl ir susirgti negali.
  • Po skiepų šunys suserga, todėl geriau neskiepyti.

Ne veltui veterinarijos gydytojai primygtinai įkalbinėja paskiepyti gyvūną. Žmonėms, kurie su tuo nesusiduria, tai kartais atrodo tuščias laiko ir pinigų švaistymas. Tačiau kai tenka migdyti jauną, ir prieš tai buvusį sveiką, 2-4 metų šunį vien dėl to, kad jis nebuvo laiku paskiepytas ir susirgo maru, skauda širdį ir šeimininkams ir veterinarams.

Chillerio Charmaro knygos „Šunys ir jų veisimas” ištraukoje galite perskaityti apie pirmuosius skiepus ir profilaktiką: kirmėlių profilaktiką, dehelmintizaciją.

© Parengė Jurga (+333+), 2009

© www.super-retriveriai.lt, 2009

Svetainėje www.super-retriveriai.lt esančią tekstinę, grafinę, vaizdo informaciją kopijuoti, publikuoti, kitaip platinti be raštiško svetainės administratoriaus sutikimo griežtai draudžiama!