PAGAL FCI REIKALAVIMUS PARENGTI RETRIVERIŲ LAUKO BANDYMAI, PRATIMAI BEI VERTINIMO SISTEMA

(paimta iš http://www.hunter.lt/bandymai2007.doc)

1. Retriveris yra nepamainomas medžiotojo padėjėjas po šūvio. Šių bandymų tikslas išselekcionuoti gerus šunis, turinčius gerą medžioklinę aistrą ieškoti sumedžiotus paukščius/ žvėris, gerą temperamentą, charakteringą radimo žymėjimą, gerą uoslę ir iniciatyvą. Mokymas yra tik priemonė atskleisti ir papildyti įgimtoms savybėms.

2. Bandymai rengiami tiek praktinėmis medžioklės sąlygomis, tiek dirbtinėmis, imituojant medžioklę.

3. Bandymų metu šunų negalima laikyti ant pavadžio, vedlys neturi laikyti rankose jokios poveikio priemonės, išskyrus švilpuką. Šunys turi būti be antkaklio. Vedliai bandymų metu baudžiantys ir šiurkščiai besielgiantis su šunimis yra diskvalifikuojami.

4. Šunys bandomi individualiai, ištrauktų numerių eiliškumu.

5. Klaidos eliminuojančios šunis iš bandymų:
-„kietas aportas“ , paukščio / žvėrelio draskymas, žiaumojimas;
-inkštimas ir lojimas stovėjimo vietoje;
-judėjimas pirmyn be komandos;
-sveiko paukščio / žvėrelio persekiojimas, vijimas;
-nepaklusnumas;
-atsisakymas eiti į vandenį;
-agresija;
-išreikštas šūvio bijojimas.

Didelės klaidos:
-vienkartinis stovėjimo vietos palikimas be komandos ir po komandos tuoj pat sugrįžimas atgal;
-paukščio/žvėrelio neradimas;
-neramus elgesys prie vedlio kojos;
-aplinkos nestebėjimas;
-nestilingas ir neefektyvus darbas;
-triukšmingas šuns vedimo būdas;
-kontakto su vedliu nebuvimas;
-paukščio / žvėrelio pakeitimas aporto metu.

6. Savybės, kurios yra skatinamos:
-ramus elgesys;
-natūralus mokėjimas surasti aportą;
-gera uoslė;
-sugebėjimas pažymėti radimą;
-ištvermė;
-iniciatyva;
-stilingas aportas;
-paklusnumas;
-markingas.
7. Bandymai vyksta trijose skirtingo sunkumo laipsnio kategorijose:
A – bandymai jauniems šunims, iki 24 mėnesių amžiaus. Diplomai gauti šioje klasėje nėra pagrindas kandidato į darbo čempionus titului (CACIT) gauti, o tai pat dalyvauti parodose darbinėje klasėje;
B – bandymai visoms amžiaus grupėms;
C – išplėsti bandymai.
A – bandymai jauniems šunims (iki 24 mėnesių amžiaus)

Pratimai, Rungtis (konkurencija)

Koeficientas

Limitas

Limitas

IIº

Limitas

IIIº

Max. balų

skaičius

1. Vaikščiojimas greta vedlio be pavadžio

2

2

1

1

8

2. Atėjimas prie kojos

2

2

1

1

8

3. Pasilikimas vietoje

4

3

2

1

16

4. Aportas sausumoje

5

3

2

1

20

5. Aportas iš atviro vandens

5

3

2

1

20

Viso:

72

B – pagrindiniai bandymai visoms amžiaus grupėms

Pratimai (konkurencija)

 

Koeficientas

 

Limitas

Limitas

IIº

Limitas

IIIº

Max. balų

skaičius

1. Vaikščiojimas greta vedlio be pavadžio

2

3

3

3

8

2. Atėjimas prie kojos

2

3

3

3

8

3. Pasilikimas vietoje

4

3

3

2

16

4. Aportas sausumoje

5

3

2

1

20

5. Aportas iš atviro vandens

5

3

2

1

20

6. Aportas iš vandens augmenijos

4

2

1

1

16

7. Paukščio velkė

4

2

1

1

16

8. Triušio velkė

4

2

1

1

16

9. Markingas

5

20

Viso:

 

140

C – išplėstiniai bandymai

 

Pratimai (konkurencija)

 

Koefici-entas

 

Limitas

Limitas

IIº

Limitas

IIIº

Max. balų

skaičius

1. Vaikščiojimas greta vedlio be pavadžio

2

3

3

3

8

2. Atėjimas prie kojos

2

3

3

3

8

3. Pasilikimas vietoje

4

3

3

2

16

4. Aportas sausumoje

5

3

2

1

20

5. Aportas iš atviro vandens

5

3

2

1

20

6. Aportas iš vandens augmenijos

4

2

1

1

16

7. Paukščio velkė

4

2

1

1

16

8. Triušio velkė

4

2

1

1

16

9. Markingas

5

20

10. Prarasto paukščio ir kiškio paieška

5

20

11. Sužeistos anties paieška vandens augmenijoje

3

2

1

1

12

12. Plėšrūno (lapės) aportas

5

3

2

1

20

Viso:

 

192

Paaiškinimai vertinimui

Pratimai Nr. 1, 2, 3 vyksta kartu, bet vertinamas kiekvienas atskirai. Jų tikslas išaiškinti pageidautinas retriverių savybes: paklusnumą, ramumą ir aistrą medžioklei.

Pratimas Nr. 1. Vaikščiojimas greta vedlio be pavadžio. Pratimas atliekamas retame miške. Šuo privalo eiti šalia vedlio kairės kojos. Pratimo atlikimo metu privalu padaryti: du posūkius i kairę ir dešinę, kelis kartus pakeisti ėjimo greitį su dviem sustojimais. Šuo privalo prisitaikyti prie vedlio ėjimo greičio. Pratimo atlikimo kelio ilgis 100 metrų. Klaidomis laikoma: išėjimas į priekį ir į šoną; neprisitaikymas prie vedlio ėjimo greičio.

Pratimas Nr. 2. Atėjimas prie kojos. Laisvai paleistas šuo po komandos turi grįžti pas vedlį ir leistis uždedamas antkaklį. Pageidautina, kad tai atliekant šuo atsitūptų. Šunys, kurie nesiduoda uždėti antkaklį ar bėga nuo vedlio, vertinami – 0 balų.

Pratimas Nr. 3. Pasilikimas vietoje – atliekamas su šūviu. Šuo paguldomas arba pasodinamas, vedlys nutolsta mažiausiai 30 metrų, šauna į orą, šuo privalo ramiai laukti vedlio sugrįžimo. Šunys bijantys šūvio diskvalifikuojami .

Pratimas Nr. 4. Aportas sausumoje. Pratimo atlikimui parenkamas aukšta žole apaugęs plotas, kuriame šuo negali surasti paukščio vizualiai (matant). Šūvio į orą metu, negyvas medžiojamas paukštis (kurapka ar fazanas) metamas kuo toliau. Pratimas atliekamas prieš vėją. Tuo metu šuo privalo ramiai sėdėti/gulėti šalia vedlio ir stebėti paukščio kritimą. Vedliui liepus privalo kuo greičiau paukštį surasti. Surastą paukštį privalo taisyklingai atnešti ir atiduoti vedliui. Taisyklingu atnešimu ir atidavimu suprantame – priėjimą su noru prie nušauto paukščio, taisyklingą paėmimą, sugrįžimą pas vedlį trumpiausiu keliu, savarankišką (be komandos) atsisėdimą prie vedlio ir norom atidavimą liepus. Jei šuo neatneša paukščio, vedlys gali duoti komandas pakartotinai. Kiekvienas komandos pakartojimas mažina vertinimą 1 balu. Paukščio paguldymas sausumoje ant žemės su tikslu pataisyti paėmimą, nėra klaida.

Pratimas Nr. 5. Aportas iš atviro vandens. Šūvio į orą metu, negyva antis metama į neapaugusį vandens augmenija atvirą ir gilų vandenį, kuo toliau nuo kranto. Tuo metu šuo privalo ramiai sėdėti/ gulėti šalia vedlio ir stebėti anties kritimą. Vedliui liepus privalo įšokti į vandenį, kuo greičiau nuplaukti iki anties, paimti ją ir kuo trumpiausiu keliu grįžti į krantą ir be vandens nusikratymo taisyklingai atiduoti ją vedliui. Jei šuo neatneša anties, vedlys gali duoti komandas pakartotinai. Kiekvienas komandos pakartojimas mažina. vertinimą 1 balu. Šuo, kuris išnešė antį iš vandens ir nusikratė vandenį, nors jis ir taisyklingai ją atidavė vedliui, negali būti vertinamas daugiau kaip 3 balais. Šuo, kuris išnešė antį iš vandens ir paguldė ant žemės, nepriklausomai nuo to ar jis po to paėmė ir atidavė vedliui, ar paliko gulėti, vertinamas tik 1 balu.

Pratimas Nr. 6. Aportas iš vandens augmenijos. Negyva antis metama kuo toliau į vandens augmeniją, augančią viduryje gilaus vandens. Šuo neturi tai matyti. Teisėjui leidus vedlys siunčia šunį atnešti antį. Atliekant šį pratimą leidžiama vedliui koreguoti šuns darbą balsu, švilpuku ar rankos gestu. Reikalui esant vedliui galima metimu (pvz. akmenuku) nurodyti šuniui ieškojimo kryptį. Kiekvienas metimas mažina įvertinimą 1 balu. Šuo, kuris grįžta iš vandens augmenijos be anties gali būti pasiustas pakartotinai ieškoti dar 2 kartus. Kiekvienas pakartotinas pasiuntimas mažina vertinimą vienu balu. Šuo siunčiamas, pagal galimybes prieš vėją. Taisyklingai dirbantis šuo privalo surasti antį, atnešti (be vandens nusikratymo) iš vandens ir taisyklingai atiduoti vedliui. Šuo, kuris išnešė antį iš vandens ir nusikratė vandenį, nors jis ir taisyklingai ją atidavė vedliui, negali būti vertinamas daugiau kaip 3 balais. Šuo, kuris išnešė antį iš vandens ir paguldė ant žemės, nepriklausomai nuo to ar jis po to paėmė ir atidavė vedliui, ar paliko gulėti, vertinamas tik 1 balu.

Pratimas Nr. 7. Paukščio velkė. Velkės darymui parenkamas plotas su žema žole (pvz. pieva su žema žole, ganykla, seradėlės ar dobilų laukas, ražiena). Negalima daryti velkės arime. Velkė daroma pavėjui, 150 metrų atkarpoje, darant 2 bukus kampus. Atstumas tarp gretimų velkių privalo būti ne mažesnis kaip 100 metrų. Velkei daryti naudojama neseniai sumedžiota kurapka ar fazanas. Velkės pradžia atžymima keliomis išrautomis paukščio plunksnomis ir vietos patrynimu velkamo paukščio pagalba. Asistentas nutempęs ir palikęs paukštį (be virvės ir pagalio, kurių pagalba daroma velkė) privalo atsistoti per tokį atstumą ir į tokią vietą, kur šuo negalėtų jo nei pamatyti nei užuosti. Padaręs velkę ir užėmęs aukščiau paminėtą poziciją, asistentas signalizuoja (pvz. ragu). Šuo neturi matyti darant velkę. Vedlys, teisėjui leidus, priveda ant pavadžio šunį prie velkės pradžios. Supažindinęs jį su paukščio kvapu (tuo tikslu jis gali nuvesti šunį iki 20 metrų velke), paleidžia jį nuo pavadžio. Vedlys turi teisę vieną kartą duoti komandą ,,ieškok“ ir vieną komandą ,,atnešk“. Kiekvienas papildomas komandos davimas mažina įvertinimą 1 balu. Šuo turi sekti velke pagrinde apatine uosle, sekdamas gali eiti šalia pėdsako atstume net iki kelių metrų, pakelti surastą paukštį ir grįžus trumpiausiu keliu pas velkės pradžioje laukiantį vedlį, taisyklingai atiduoti. Pėdsako sekimas prieš vėją, trumpalaikis pėdsako pametimas su savarankišku suradimu nėra klaidos. Šuo, kuris neseka pačia velke, o pasinaudodamas viršutine uosle greitai suranda paukštį, taisyklingai atneša ir atiduoda vedliui, negali būti įvertintas daugiau, nei 2 balais. Jei šuo pirmą kartą neranda arba neatneša paukščio, galima darbą (pratimą) pakartoti: regioniniuose bandymuose dar du kartus, o valstybiniuose ar tarptautiniuose – vieną kartą. Pakartojant velkę, jei šuo atliko pratimą be klaidu, vertinamas: vieną kartą pakartojus – 2 balais, du kartus – 1 balu. Šuo kuris surado paukštį laisvoje paieškoje, taisyklingai atnešė ir atidavė vedliui, negali gauti didesnio įvertinimo nei 1 balas. Šio pratimo atlikimui maksimaliai skiriama 12 minučių.

Pratimas Nr. 8. Triušio velkė. Atliekamas kaip ir paukščio velkė.

Pratimas Nr. 9. Markingas. Tai pratimas šunims turintiems sugebėjimą įsiminti nušautų paukščių nukritimo vietą. Šuo privalo būti prie kojos. Padėjėjas pavėjui apie 40 metrų atstumu nuo stovėjimo vietos, matant šuniui meta 4 negyvus paukščius, mažiausiai 15 metrų vienas nuo kito. Vedlys kiekvieną kartą metant, šauna į orą. Augmenija turi būti tiek aukšta, kad šuo nematytų gulinčių paukščių. Kiekvienam aportui šuo siunčiamas vieną kartą. Pratimas neužskaitomas šuniui, kuris ieško kitoje pusėje nei ten kur nukrito paukščiai.

Pratimas Nr. 10. Prarasto paukščio ir kiškio paieška. Pratimas atliekamas pavėjui. Matomoje vedliui vietoje paliekama 1 paukštis/žvėrelis, apie 50 metrų nuo stovėjimo vietos. Vedlys atveda šunį į stovėjimo vietą ir siunčia aportui, nukreipdamas jį signalais, priešai praneštais teisėjui. Galima du kartus siusti šunį aportuoti, be vertinimo sumažinimo.

Pratimas Nr. 11. Anties paieška vandens augmenijoje. Šio pratimo atlikimui parenkamas plotas, kuriame vandens gylis toks jog šuo negali plaukti, o antis gali. Šį pratimą visi bandomi šunys atlieka viename plote. Prieš prasidedant paieškai asistentas išleidžia iš krašto apieškomo ploto gyvą antį su pakirptomis vieno sparno plunksnomis. Anties išleidimo vietą būtina pažymėti plunksnomis. Šuo neturi viso to matyti. Po 2 minučių, teisėjui leidus, vedlys užveda šunį į anties leidimo vietą. Šuo privalo įeiti į apieškomą plotą, surasti ir persekioti antį. Šio pratimo atlikimui skiriama 15-20 minučių. Vertinant reikia atsižvelgti į šuns naudojimąsi uosle, aistrą, ištvermę. 4 balų įvertinimą gauna šuo kuris persekioja antį jos pėdsaku ištvermingai ir su aistra. Trumpalaikis šuns išėjimas iš vandens augmenijos, tikslu pasitikrinti ar yra vedlys ir po to sekančiu savarankišku sugrįžimu ieškojimui – nėra klaida. Šuo, kuris pameta anties pėdsaką, jos nepersekioja, savavališkai nutraukia paiešką ir netgi vedliui liepus netęsia paieškos – vertinamas 0 balų.

Pratimas Nr. 12. Plėšrūno (lapės) aportas. Retriveriai tai šunys apdovanoti didele energija ir jėga. Pilnas savo galimybes jie parodo aportuodami plėšrūnus, pav. lapę. Pratimas atliekamas miške. Pastatomas iš rąstu keturkampis apie 3×3 metrų ir apie 75 cm aukščio, į kurio vidų dedama sumedžiota lapė. Vedlys atvedą šunį į stovėjimo vietą, kuri nutolusi apie 30 metrų (galima padaryti trumpą 15-20 metrų ilgio velkę ar užvesti šunį prieš vėją) ir siunčia aportuoti. Šuo aportuoja peršokdamas kliūtį.