Kas tai yra ir kam reikalingi lauko bandymai?

Vieni retriverių veislės šunų šeimininkai savo augintinių darbines savybes ugdo, siekdami kuo labiau išlavinti jų prigimtinę paskirtį (juk retriverių veislės šunys buvo išvesti kaip pagalbininkai medžioklėje, kad atneštų nušautą paukštį iš vandens, kemsynų, nuvestų šeimininką pagal sužeisto žvėries paliktą kraujo pėdsaką ir pan.). Darbinės klasės retriveriai yra puikūs pagalbininkai ne tik medžioklėje – jų nepriekaištingos uoslės gebėjimas jau seniai sėkmingai pritaikytas pasieniečiui darbo praktikoje.

Pasaulyje skiriamos dvi retriverių linijos – tai darbinio ir vadinamojo „šou” (parodų) tipo šunys. Pirmieji jų pasižymi puikiomis darbinėmis savybėmis ir ypatingu sportiniu pasirengimu, antrieji – tobulu eksterjeru ir kūno proporcijomis. Darbinio tipo retriveriai yra stambesnio kūno sudėjimo, aktyviai sportuojantys, stiprų raumenyną išvystę ir kone tobulai išdresiruoti šunys. Tačiau tai nereiškia, kad parodinės linijos šunims jų protėvių būdingos darbinės savybės yra svetimos. Dažnas jų taip pat turi stiprų norą aportuoti (t. y. ką nors atnešti šeimininkui), sekti paliktu pėdsaku. Tiesiog šios retriverių linijos tobulinimu užsiimantys veisėjai pagrindinį dėmesį kreipia į kitus dalykus. Vis dėlto parodų tipo retriveriams yra būtina išlaikyti tam tikrą darbinių savybių patikrinimo egzaminą, jei šuns savininkas siekia aukščiausių titulų. Taigi ir šiems retriverių augintojams tenka užsiimti lauko bandymais, nes turėdami vadinamąjį darbinį diplomą, t. y. išlaikius B lygio lauko bandymus su atitinkamu I ar II laipsnio diplomo įvertinimu, toks šuo įgauna teisę dalyvauti šunų parodose darbinėje klasėje. Taip pat darbinėje klasėje gali dalyvauti retriveriai, turintys atitinkamą sekimo kraujo pėdsaku diplomą. Mūsų šalyje nėra būtina išlaikyti darbinių savybių egzaminą, norint gauti Lietuvos čempiono titulą (tuo tarpu, pavyzdžiui, Suomijos čempiono titulas darbinės grupės, t. y. FCI sistemoje tam tikrų veislių – FCI VII, FCI VIII ar pan. – šunims suteikiamas tik išlaikius darbinių savybių patikrinimą ir pateikus tai įrodantį sertifikatą/diplomą). Tačiau Lietuvos šunims FCI pripažįstamas kraujo pėdsako išlaikymo sertifikatas ar šuns darbinių savybių patikrinimo B lygio I ar II laipsnio diplomas yra privalomas, jei šuns savininkas, surinkęs reikalingą įvertinimų skaičių, norės savo šuniui įforminti Tarptautinio grožio čempiono titulą INT.CH (tai vėlgi galioja FCI patvirtintoms darbinių grupių veislėms).

Pasirengimas lauko bandymams yra dar vienas atsakingas ir nemažai laiko atimantis šuns dresavimo procesas. Jau po metų intensyvių treniruočių šeimininkas su savo šunimi gali sėkmingai sudalyvauti B lygio bandymuose. Kaip tarpinė stotelė, norint patikrinti šuns įgūdžius ir pasiekimus, yra A lygio lauko bandymai, kurie organizuojami jauniems šunims iki 2 metų amžiaus. Individualiai treniruotis reikėtų pastoviai, kasdien medžioklinių įgūdžių lavinimui skiriant nors po pusvalandį. Pradžioje patartina kreiptis į šios srities specialistus – Lietuvoje retriverius lauko bandymams rengia teisėjas kinologas Georgijus Jefremovas, kraujo pėdsaką taip pat treniruoja teisėjas kinologas Vytautas Tamošiūnas. Pasiryžę užsiimti lauko bandymų treniruotėmis, retriverių šeimininkai jau pradžioje gali patys pasirūpinti specialiomis mokymosi priemonėmis lauko ir sekimo kraujo pėdsaku bandymams. Tai tam tikri aksesuarai, kurių galima įsigyti šunų prekių ar medžioklės parduotuvėse, bei treniravimo įrankiai, kuriuos žmogus gali pasidaryti pats.

Lauko bandymų įgūdžiams lavinti reikalinga:

• švilpukas, kuriuo šeimininkas kartu su atitinkamu rankos gestu duoda dvi komandas „gulėt” (iškelta dešinė ranka ir ilgas tęsiamas signalas) ir „pas mane” (trumpi švilptelėjimai). Geriausia įsigyti kaulinį švilpuką (jis yra nepalyginti ilgaamžiškesnis už panašius iš plastmasės pagamintus švilpukus);
• aportas – tai aportavimo pratyboms skirtas įrankis – medinis ~20 cm ilgio ir ~5 cm skersmens pagaliukas su galuose papildomai pritvirtintais storesniais atngaliais (aporto forma būtų tokia |——-| ), apvyniotas paukščių (ančių, fazanų) sparnais, triušio kailiu;
• taip pat aportavimui gali būti naudojama šviežiai nudobta antis ar kitas paukštis – tokį aportą mokymams galima naudoti keletą dienų, iškart po treniruotės įdedant jį į šaldiklį (Suomijoje rengiamų lauko pratybų metu teko stebėti, jog buvo naudojama negyva varna. Vis dėlto retriveriai šio paukščio prisibijo ir nenoriai ryžtasi jį atnešti);
• kailis – tai lapės, kiškio, triušio (gyvūnų, kuriuos šuo fiziškai yra pajėgus pakelti ir panešti) kailis. IŠDIRBTAS KAILIS NETINKA.

Sekimo kraujo pėdsaku lavinimui reikalingas:

• platus antkaklis – geriausias yra odinis, taip pat turintis tvirtą, laisvai į visas puses besisukantį karabiną;
• 10 metrų pavadėlis – gali būti odinis, medžiaginis arba virvinis;
• kempinėlė, kuria žymimas/taškuojamas kraujo pėdsakas;
• velkės įrankis – ~1,5 m medinis pagalio kotas su viename gale pritvirtinta ~2 m ilgio virve. Kitame virvės gale reikia pririšti segtuką, kuriuo treniruotės metu prisegamas kailis;
• kailis – kraujo pėdsako bandymuose naudojamas stirnos arba šerno kailis. NEIŠDIRBTAS, TIK ĮSŪDYTAS (pavyzdžiui, įsūdytą stirnos kailį galima naudoti labai ilgai – jis puikiai laikosi, neprasmirsta ir nesugenda).

Toliau šiame puslapyje pateikiame išsamią informaciją apie retriverių veislės šunų medžioklinių savybių ugdymą. Toliau galite rasti informacijos apie tai, kaip pasiruošti: 1) kraujo pėdsakui ir 2) lauko bandymams ypatumus, pagal FCI reikalavimus parengtas taisykles bei jų paaiškinimus:

• Bendra pradžia – tai bendra informacija apie medžioklines retriverių savybes ir pirmieji žingsniai jas ugdant žaidimo forma, kuriuos siūlo Airijoje gyvenanti biologė, besidominti šunų psichologija, R. Sailor;
• Kraujo pėdsakas – Lietuvoje rengiamų kraujo pėgsako bandymų taisyklės ir reikalavimai bei paaiškinimai, kaip išmokyti šunį sekti kraujo pėdsaku
• Retriverių lauko bandymai – tai pagal FCI reikalavimus sudaryti retriverių veislės šunims taikomi reikalavimai, taisyklės ir patarimai, kaip pasirengti lauko bandymams

Parengė Rima Povilionienė