Super Retriveriai

ŠUNS BENDROJO PAKLUSNUMO KOMANDOS

Turbūt žinote, kad kiekvienam šuniui reikia žinoti bent jau pačias pagrindines komandas. Todėl pabandysime paaiškinti, kaip jų galėtumėte šunį mokinti namų sąlygomis, be didelių išlaidų. Jeigu Jums nepavyksta išmokinti šunelio komandų, kreipkitės į patyrusį dresuotoją, kuris patars ir parodys kaip tai teisingai padaryti. Lengviau išmokti, nei taisyti klaidas J.

Mažas šuniukas daug ko bijo, daug ko nesupranta, bet per keletą dienų jis prisiriša prie Jūsų. Išnaudokite tą momentą ir pradėkite mokintis. Prireiks daug kantrybės, todėl pasirūpinkite jos atsargomis J. Bet kuriai komandai reikės skanėstų šuneliui – tai gali būti fermentinio sūrio gabalėliai, dešrelės. Tačiau nenaudokite skanėstams to paties maisto, kurį ir taip kasdien duodate šuniukui. Vėliau prireiks žaisliukų – tai medžiaginės pelės, guminiai kamuoliukai (su virvele ar be jos) ar kiti šunelio mėgiami žaislai. Ir be abejo svarbus bus pagyrimas už teisingai atliktą komandą.

Komandų šuo yra mokomas nuosekliai – svarbiausia, neskubėkite, neapkraukite vienu metu augintinio keliomis komandomis, po kelias dienas ar po savaitę skirkite vienos komandos įsisavinimui. Toliau aptariamos atskiros bendrojo paklusnumo komandos, kurių eiliškumo, mokindami šunį, taip pat galite laikytis, pradėdami nuo bene svarbiausio dalyko – įpratinimo, kad šuo bet kur ir bet kada atbėgtų pas jus, iki šuns paklusnaus ir ramaus tipenimo greta Jūsų (o ne lakstymo, sklaidymosi į šalis, pamačius bet kokį sudominusį objektą), išėjus pasivaikščioti.

• „pas mane”
• „sėdėt”
• „vieta”
• „gulėt”
• „greta”

Kitos komandos:

• „tarnauk”
• „spjauk”

Komanda „pas mane”

Šią komandą galite vadinti taip kaip Jums patogiau: „pas mane”, „ateik” ar dar kitaip. Tačiau niekada nekeiskite komandos frazės – lai ji šiam atvejui bus viena. Tai viena pagrindinių komandų, kurią turėtų žinoti bet kurios veislės šuniukas. Davus šią komandą gerai dresuotas šuo atbėgs pas šeimininką, kad ir ką prieš tai būtų daręs.

Pradžia – namuose. Parsivežę šuniuką namo ir davę jam vardą jau galite pradėti augintinį kviesti prie maisto dubenėlio, atėjus laikui maitintis. Jūs pritūpiate, pašaukiate šunelį vardu ir kai jis pribėga, paglostote, tada pasakote koks jis „geras šuo” ir duodate dubenėlį su maistu. Po keletos dienų reikia įvesti gestinę komandą: ranka pakeliama iki peties, pasukama į šoną ir nuleidžiama žemyn prie kojos. Pirmiausiai yra sakoma komanda, vėliau ji parodoma, atbėgus šuneliui jis paglostomas, pagiriamas ir jam duodamas skanėstas. Taip yra sudaromas sąlyginis refleksas ženklui – gestui.

Komanda lauke. Išvedę šunelį pasivaikščioti, tą komandą galite perkelti į lauką. Su savimi visada turėkite skanėstų šuneliui, kad tinkamu momentu galėtumėte paskatinti savo augintinį. Rinkitės nuošalesnes vietoves, kuriose nebūtų pravažiuojančių mašinų, žmonių ar kitų šunų, venkite pašalinių dirgiklių. Lai Jūsų tariama komanda būna skatinanti, švelni, bet jokiu būdu ne gąsdinanti. Šuneliui pabėgiojus pakvieskite jį pas save, jam atbėgus būtinai paskatinkite paglostydami, pagirdami ir duodami kąsnelį. Tegul pasivaikščiojimai būna įdomūs ne tik jums, bet ir šuneliui. Todėl bėgiokite su šuneliu, bėkite nuo jo ar vykitės, atkreipkite į save dėmesį pašaukdami šunelį vardu. Tobulas komandos mokėjimas – šuo iš bet kurios situacijos pribėgs Jums davus komandą.

Komanda „sėdėt”

Pakvietus šunelį „pas mane” ir jam atbėgus, kąsnelį kiek pakelkite aukštyn virš šuns galvos. Tada sakykite komandą „sėdėt”. Dėl virš šuns galvos iškelto kąsnelio jis tiesiog bus priverstas atsisėsti. Už tai jam bus duodamas kąsnelis. Jeigu šunelis nenori atsisėsti, galima kita ranka lengvai paspausti jam strėnų srityje. Atsisėdus, šuo pagiriamas, paglostomas, duodamas kąsnelis.

Komandą reikia mokinti vis kitu laiku, pradžioje išmokstama namie, kur mažiau dirgiklių, vėliau pereinama prie lauko sąlygų, kur labai daug aplinkinių dirgiklių. Ištarus komandą nereikia kartoti jos daug kartų, geriau lukterti. Dažnai šuniukas pats teisingai atlieka užduotį. Vėliau vietoje to, kad keltumėte kąsnelį virš šuns galvos, ištieskite prieš šunį pusiau sulenktą ties riešu delną. Tada tarkite žodinę komandą. Teisingai ją įvykdžius, šuo pagiriamas, paglostomas, duodamas kąsnelis. Su laiku kąsnelių nebereikės, užteks tik žodinio pagyrimo. Tačiau šuo turi tobulai mokėti šią komandą. Stebėkite, kad šuo gražiai atsisėstų, o ne sudribtų ant vienos šlaunies. Tobulas komandos mokėjimas – šeimininkui esant už keletos žingsnių šuo vykdo komandą po pirmo pasakymo.

Komanda „vieta”

Vėliau galima mokinti komandos „vieta”. Šuo pasodinamas (su komanda „sėdėt”), tada jam ištariama komanda „vieta”, delnu ore tarsi priplojate šunelį prie tos vietos. Šeimininkas žengia nedidelį žingsnį nuo šuns ir labai greitai grįžta atgal. Jeigu šuo sėdi, jis pagiriamas, duodamas kąsnelis. Po truputį žingsniai didėja, atsitraukimo laikas ilgėja. Jeigu šuo pajuda link šeimininko, jis negauna kąsnelio ir turi būti sugrąžintas atgal, į pradinę vietą. Komandos „sėdėt” ir „vieta” kartojamos. Jei vis tik nepavyksta išlaikyti šuniuko nors akimirkai, galima šią komandą atlikinėti pavadėlio pagalba. Šuneliui uždedamas pavadėlis. Tariama komanda „vieta” ir šeimininkas atsitraukia mažą žingsnelį, bet pavadėlio pagalba prilaiko šunelį vietoje, kad jis negalėtų judėti, o sėdėtų. Tada šeimininkas tuoj pat grįžta, giria šunį ir duoda kąsnelį. Komanda mokoma vietoje, kurioje mažiau dirgiklių, vėliau užduotis sunkinama ir pereinama į aplinką su daugiau dirgiklių. Tobulai mokant komandą, šeimininkas apeina šunį ir atsistoja jam iš dešinės pusės, pagiria, paglosto ir duoda kąsnelį.

Komanda „gulėt”

Šuo pasikviečiamas, pasodinamas. Į ranką imamas kąsnelis ir jis nuo šuns nosies lygio leidžiamas žemyn, kad šuo lenktųsi prie kąsnelio. Tuo pačiu metu tariama komanda „gulėt”. Ranka padedama ant žemės, leidžiama šuniui atsigulti, kai jis tai padaro, duodamas kąsnelis (stebėkite, kad šuo gražiai atsigultų ir gulėtų ant abiejų šlaunų, jeigu reikia – padėtis pataisoma). Keletą kartų gražiai atlikus komandą, galima mokinti gestinės komandos. Tariama komanda „gulėt”, o ranka (su nykščiu prilaikomas kąsnelis) laikoma prieš šunį tiesiai, nesulenkiant riešo, jeigu reikia ranka nuleidžiama žemyn. Jeigu šuo atsigula, jis gauna pagyrimus ir kąsnelį. Reikalui esant (jei šuo patsai nesigula) galima jam padėti – kita ranka paspausti šuns nugarą lengvu judesiu žemyn. Įvykdžius komandą duodamas kąsnelis. Tobulas komandos mokėjimas – šeimininkui esant už keletos žingsnių šuo vykdo komandą po pirmo pasakymo.

Komanda „greta”

Ši komanda svarbi, kai eisite pasivaikščioti su šuneliu. Pradžioje rinkitės teritorijas, kuriose mažiau mašinų, žmonių, šunų ar kitų dirgiklių. Komandos atlikimui reikės pavadėlio. Tik gerai mokant eiti greta, galima bus mokintis eiti be pavadėlio.

Komandą „greta” sudaro keletas etapų – 1) kaip pradėti eiti, 2) ėjimas greta ir 3) sustojimas. Prie savo kairės kojos pasisodinate šunelį, į kairę ranką imate pavadėlį, į dešinę – kąsnelį. Keliate dešinę koją ir sakote komandą „greta” ar „šalia” (pasirinkite vieną iš jų, komandos vėliau nekaitaliokite), prieš šuns nosį laikote kąsnelį, bet neduodate. Paėjėjus kelis žingsnius duokite kąsnelį. Šunelis gali susikaupęs žiūrėti į jus ar kąsnelį tik kelis žingsnius (2-3), todėl stenkitės kąsnelį paduoti iki to momento, kol šunelis nukreips dėmesį į šalį. Jeigu vis tik nespėjote, pašaukite jį vardu ir kai jis pažiūrės, tada duokite kąsnelį. Jūs skatinate šunelį atlikti teisingą pasirinkimą – žiūrėti į Jus, o už tai dar duodate kąsnelį. Tai lengvas būdas įtikti šeimininkui. Jeigu šunelis per daug ilgai žvilgčioja į šalis, nereaguoja į pakvietimą vardu, timptelėkite pavadėlį. Jam tai bus nemalonu. Timptelėjus vėl ištarkite komandą ir paėjėjus keletą žingsnių duokite kąsnelį. Labai svarbu, kad iš eilės nesektų keletas timptelėjimų, svarbu, kad būtų ir teigiamos motyvacijos – kąsnelių ir pagyrimų.

Šeimininko sustojus šuo turi išlikti kairėje Jūsų pusėje ir klusniai atsisėsti. Kad šuo suprastų, jog Jums sustojus reikia atsisėsti, žengdami paskutinį žingsnį, Jūs iškart sakykite komandą „sėdėt”. Tada Jūs sustojate tuo pat metu kai šuo atsisėda. Už tai giriate, glostote, duodate kąsnelį. Palaipsniui atsisakote žodinės komandos ir sustojus šuo turi atsisėsti neraginamas.

Nežinomoje teritorijoje, už įprastos teritorijos ribų, bus daug dirgiklių. Todėl šuo neišvengiamai dairysis į šalis. Šiuo atveju svarbu, kad jis gražiai eitų šalia savo šeimininko. Jeigu sutikote kažkokį dirgiklį, į kurį šuo labai kreipia dėmesį, veržiasi link jo, tada šunelį pasisodinkite šalia, leiskite jam į tą pusę žiūrėti, tačiau neleiskite eiti ten link. Kai šuns žvilgsnis nukryps į Jus, tai bus ženklas, kad galima eiti toliau. Tarkite komandą „greta: ir eikite. Šuo turi jausti šeimininko ritmą, todėl šios komandos pagalba šuo sugeba ir bėgti, ir eiti labai lėtai greta savo šeimininko.

Tobulas komandos mokėjimas – šuo visuomet išlieka greta: Jums stovint jis sėdi greta, eina greta šeimininko be pavadėlio ir nepaiso jokių dirgiklių, šeimininkui staiga sustojus, šuo iškart sureaguoja ir atsisėda.

Komanda „tarnauk”

Tokios komandos išmokinti retriverį reikia pastangų – ir ne tik šeimininkui, bet ir pačiam šuniukui, kad sugebėtų laikyti pusiausvyrą. Pirmiausia pasodinate šunį, o Jūs atsistojate prieš jį (geriausia, kad pagrindas būtų neslidus ir šuniukas neslįstų). Laikote skaniuką šuniui virš galvos prieš pat nosį ir po truputį skaniuką keliate aukštyn taip, kad šuo palaipsniui verstų galvą atgal. Kartokite žodį-komandą „tarnauk”. Neleiskite šuniui šokinėti, nes vis daugiau atsilošdamas jis turi palaipsniui pakelti priekines kojas ir likti sėdėti ant užpakalinių, t. y. norėdamas pasiekti skaniuką, šuo automatiškai atitrauks priekines kojas nuo žemės. Kai pasiseks ir įvyks kažkas panašaus į tarnavimą, duokite skaniuką. Po to šį pratimą kartokite, sėdėjimo trukmę prailginkite, palikite šunį sėdėti tarnaujantį ir atitraukite ranką su skaniuku nuo nosies.

„Tarnauk” – ne bendram paklusnumui skirta komanda, o tiesiog smagus šeimininko ir augintinio žaidimas, kad šuniukas, prašydamas maisto, gražiai atsitūptų tarnaudamas lyg cirko artistas. 🙂 Tačiau kodėl gi ne pažaisti? Juk smagu, kai tokia „bačkutė” kaip labradoro retriveris sunkiai klesteli ant minkšto užpakalio, iškelia priekines letenas ir mėgina išlaikyti savo svorį lyg grakšti gazelė. O tada jau mes pasiruošę eiti į gatves rengti pasirodymų ir linksminti aplinkinių 🙂

Komanda „spjauk”

Ši komanda labai praverčia, kai einate su šunimi pasivaikščioti ir Jums nespėjus sureaguoti, augintinis sušlamščia tai, ką randa ant kelio. Mokinkite šunį taip: namuose duodate šuniui kokį nors delikatesą ir liepiate mesti lauk, sakote „spjauk”, „mesk” – pasirinkite vieną žodį šiai komandai. Aišku, pradžioje šuo skanumyno nemes, Jūs turėsite padėti išmesti, ištraukti ir nasrų. Taip mokinsitės kol užteks vieno pasakymo, kad išmestų patį skaniausią kąsnelį. O tada mėginkite ir lauke tą pačią komandą pritaikyti – pamatėte, kad šuo kažką jau rankioja nuo žemės ir iškart sureaguojate „spjauk”.

© Autorės Edita (mazhulka), Rima Povilionienė, 2009

© www.super-retriveriai.lt, 2009

Svetainėje www.super-retriveriai.lt esančią tekstinę, grafinę, vaizdo informaciją kopijuoti, publikuoti, kitaip platinti be raštiško svetainės administratoriaus sutikimo griežtai draudžiama!