Kaip pasirinkti šunį

Medžiaga pateikiama tinklapio, kuriame publikuojami Airijoje gyvenančios biologės, besidominčios šunų psichologija, R. Sailor išsamūs ir informatyvūs patarimai

Prieš nusprendžiant įsigyti šuniuką, pirmiausiai reikia gerai pagalvoti apie šio pasirinkimo priežastis. Dažnai žmonės nori šuns todėl, kad patiria emocinį nuosmukį. Arba todėl, kad jaučiasi labai labai vieniši ir nori sielos draugo. Dar dažniau tiesiog susižavima kurio nors tipo šunų išvaizda. Daugelis žmonių, pasiėmę šunis būtent dėl šių priežasčių, vėliau susiduria su didelėmis problemomis.

Prieš įsigyjant šunį, visų pirma reikia nuoširdžiai sau atsakyti į klausimą: koks mano energijos (aktyvumo) aktyvumo lygis, koks nusiteikimas ? Visiems šunims reikia žmogaus, kuris juos mylėtų. Bet jiems visų pirma reikia žmogaus, kuris galėtų būti tvirtu lyderiu, turėtų instinktyvų gaujos lyderio jausmą, šuniui pirmiausiai suteiktų pakankamai fizinės veiklos ir drausmės, ir tik po to (o prieš tai) rodytų meilę.

Pasirinkto šuns energijos (aktyvumo) lygis turėtų būti toks pats arba žemesnis, negu šeimininko, bet jokiu būdu ne aukštesnis. Imant šuniuką iš prieglaudos, reikia žinoti, kad nemažai šunų ten patenka jau turėdami vienokių ar kitokių elgsenos problemų. Tiesa, su tinkamos lyderystės pagalba 99 procentus iš jų galima visiškai reabilituoti. Bet žmogui reikia pasirinkti būtent tą šunį, kurio elgesį jis galės valdyti ir kurio energija bus tinkama jam. Šunį reikia pasirinkti, vadovaujantis protu; kad ir kokiom akutėm bežiūrėtų kitas šuo, reikia sugebėti atsispirti tam graudžiam žvilgsniui.

Atskirti, koks kurio prieglaudoje esančio šuns energijos lygis yra nelengva. Pavyzdžiui, šokinėjantis šuo nebūtinai yra hyperaktyvus – gal jam paprasčiausiai prisikaupė daug energijos būtant narve. Visi šunys, pakliuvę į prieglaudą, kokiu nors būdu (lojimu ar šokinėjimu) rodo , kad jie jaučiasi nemaloniai. Būtų neblogai, kad šunį iš pireglaudos padėtų pasirinkti žmogus, išmanantis gyvūnų elgseną ir psichologiją. Be to, toks žmogus, būtų mažiau veikiamas emocijų. Bet kokiu atveju būtinai reikėtų pasiteirauti prieglaudos darbuotuojų apie šuns, kurį galvojate imti, elgesį. Kaip tas šuo elgiasi lauke? Ką paprastai daro, kai pro jį praeina prieglaudos lankytojai ir jau jam pažįstami žmonės? Kaip elgiasi šėrimo metu? Kaip bendrauja su kitais šunimis? Jeigu įmanoma ir prieglaudos darbuotojai leidžia, patartina išsivesti norimą pasirinkti šunį į lauką bent trumpučiam pasivaikščiojimui. Tai turėtų padėti apsispręsti, imti tą šuniuką ar ne. Išėjus iš prieglaudos, ir pasivedus šuniuką kurėį laiką, nors šiek tiek bus nuslopinti prieglaudoje šunį valdę nemalonūs jausmai. Tada geriau matysis, koko temperamento šuo yra iš tikrųjų. Tai pat padės žmogui pajausti, pasirinktas šuo galės sukurti tvirtą ryšį su juo kaip su gaujos vadu.

Apsilankius prieglaudoje daugeliui suskausta širdį. Prieglaudoje akis į akį susitiksite su tais mielais gražiais padarėliais ir suprasite, kad kai kurie ten esantieji turės mirti (bus užmigdyti), jei niekas jų nepriglaus… Tačiau jeigu jūs paimsite šunį tiktai iš gailesčio, gyvūnui nuo to nepasidarys geriau, dažnai kaip tik blogiau. Paglavokite: ar norėtumėt, kad jums kažkas pasiūlytų darbą tik iš gailesčio jums, susitikinėtų su jumis tik iš gailesčio, ar galų gale vestų jus (ištekėtų už jūsų) iš gailesčio? Tada juk jaustumėtės silpni ir nesaugūs. Panašiai yra ir su šunimis. Ir pamąstykite apie tai: jeigu galų gale jūs, niekaip negalėdami suvaldyti šuns, kurį pasiėmėte iš gailesčio, atiduosite jį atgal, tikimybė, kad tas šuo greitai sutiks liūdną gyvenimo pabaigą, daug didesnė.